2 etapas: Prisiminimų išsiaiškinimas naudojantis PROPS planavimo etapu

Statinys Vilniuje, Aušros Vartų gatvėje, vienas svarbiausių istorinių, kultūrinių ir religinių monumentų Vilniuje, pasaulietinio ir religinio turizmo objektas, istorijos ir architektūros paminklas. Tai vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai. Aušros vartuose įsikūrusioje Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčioje laikomas Šv. Mergelės Marijos paveikslas, kuris krikščionių garbinamas kaip stebuklingas.

Svarbiausia Lietuvos katalikų bažnyčia ir reikšmingiausias klasicizmo architektūros pavyzdys šalyje. Katalikiškos piligrimystės vieta Vilniaus arkivyskupijoje. Stovi Vilniaus senamiestyje, Katedros aikštėje, pilių teritorijoje. Žemutinės pilies dalis. Arkivyskupijos ir dekanato centras. Bažnyčioje yra Šv. Kazimiero ir 10 kitų šoninių koplyčių. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio).

Lietuvoje įkurti centrinį muziejų po atviru dangumi mėginta nuo pat XX a. pradžios, bet bandymai dėl įvairių priežasčių nebuvo sėkmingi. Lietuvos liaudies buities muziejus įkurtas gana vėlai – 1966 m. Rumšiškėse, Pievelių kaimo žemėse. Lankytojams jis atidarytas 1974 m.

Šeduvos malūno pradžia – 1905-ieji metai… Tada jis buvo pradėtas statyti. Tarsi kažkokio užkeikimo persekiojimas, malūnas, dar nebaigtas statyti, užsidegė, jo vos nepraradome karo metais (buvo smarkiai apgriautas). Tačiau malūnas niekada nebuvo užmirštas – tarybiniais (1967aisiais) metais jis tapo pasilinksminimų vieta – žmonės į jį plaukdavo kaip į atlaidus. Keletą metų malūnas buvo apleistas, paliktas likimo valiai. Tačiau 2000aisiais metais tarsi iš naujo atgimė! Malūno aplinka buvo suformuota taip, kad joje atgaivą rastų ne tik kūnas, bet ir siela (čia rasite daug motyvų, besisiejančių su skaičiumi 7, kuris yra laikomas mistiniu, magišku, nešančiu laimę. Dėl to tikimės, kad visi mūsų svečiai, pabuvoję Šeduvos malūne, taps šiek tiek laimingesni ir nuo jų niekada nenusigręš sėkmė. But in the year 2000, it was reborn! The mill’s environment was shaped so that not only the body, but also the soul, could be refreshed (here you will find many motifs related to number 7, which is considered mystical, magical, carrying happiness. Here you can have a good rest after the day’s work, escape from the city routine, or just have a good time with your friends. Relax, rejuvenate and cleanse your body, enjoying a modern splash pool with cascades, enjoying a lot of joyful moments and celebrating any celebration: wedding, birthday, or school outings."

Teatras Vilniuje, biudžetinė nacionalinė įstaiga, organizuojanti muzikinio scenos meno kūrimą ir jo viešą atlikimą. Teatro steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Prie pilies saloje įkurtas parkas.

Tytuvėnai – miestas Kelmės rajone, Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Tytuvėnų seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija.

Maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Šiaulių – Rygos geležinkelio linijos, laukuose stovi nelabai didelis, pailgas, per vidury įdubęs kalnas, visas tankiai nustatytas kryžiais. Tai garsusis Kryžių kalnas, liudijantis pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones. Kryžių kalnas primena ne tik Atpirkėjo kančią bei mirtį, bet ir Jo prisikėlimą ir išaukštinimą, sykiu ir kiekvieno žmogaus išaukštinimą per Kryžiaus slėpinį. Keliaujantys į Kryžių kalną, jame besimeldžiantys, statantys kryžius, liudija iš kryžiaus trykštančią stiprybę, neišsenkančią viltį ir tikėjimą Dievo meile.

Birutės kalnas – reliktinė kopa, esanti greta Palangos botanikos (Birutės) parko šone, visai arti jūros. Tai dar vienas grafų Tiškevičių kūrinys, kuris yra Palangos dvaro sodybos dalis. Birutės miško, kadaise šventu laikyto, apsuptyje stūkso 21 metrą virš jūros lygio iškilęs Birutės kalnas. Nuo jo atsiveria niekada nepabostantis reginys – Palangą skalaujančios Baltijos jūros bangavimas. Šis kalnas – gražiausias ir svarbiausias Palangos akcentas, turintis ne tik savo architektūrinę, bet ir istorinę vertę. Į Birutės kalną plūsta tiek vietinių, tiek turistų gausūs srautai.

Reprezentaciniai Palangos grafų Tiškevičių rūmai pastatyti 1897 m. vietinių gyventojų šventu laikytame Palangos Birutės miške, šalia Baltijos jūros. Rūmus supa Palangos botanikos parkas, kuris buvo pradėtas formuoti statant rūmus, XIX a. pabaigoje. Parko projekto autorius – iškilus prancūzų kraštovaizdžio architektas Edouard’as François André (1840–1911). Pastato projekto autorius – Berlyne gyvenęs vokiečių architektas Franzas Heinrichas Schwechtenas (1841–1924). Šį dviejų aukštų mūrinį pastatą nuolatiniam gyvenimui Palangoje buvo pasistatęs grafas Feliksas Tiškevičius (1870–1932).

XIX a. pabaigoje Palangą valdę grafai Tiškevičiai sumanė statyti prieplauką laivams, kurie gabentų grafų plytinėje gaminamas plytas. Prieplauka buvo pastatyta 1884 – 1888 metais, nuo jos į Klaipėdą bei Liepoją kursuodavo laivas „Phoenix“’. Vėliau, plytų eksportui nepasiteisinus, šiuo laivu buvo pradėti plukdyti keleiviai. Tačiau po audrų prieplauką užnešdavo smėlis ir ilgainiui buvo suprasta- tiltas laivybai netinka.

Lankantis Kaune yra būtina pereiti svarbiausia Kauno miesto gatve Naujamiestyje, viena iš ilgiausių pėsčiųjų gatvių Europoje. Gatvės ilgis yra beveik 1,7 km, o išplanavimas tiksliai parodo rytų ir vakarų kryptis. Vaikščiojant po Laisvės alėją turite unikalią galimybę susipažinti su išskirtiniu ir gausiu Kauno tarpukario modernistinės architektūros palikimu, kuris yra kadaise čia persikėlusios inteligentijos, pramonės, valdžios ir diplomatinių institucijų atspindys. Iki šiol Kaunas išlieka bene vieninteliu miestu pasaulyje, kur buvo pastatyta ir iki šiol išliko tiek daug modernizmo, Bauhaus stiliaus, pastatų: Lietuvos paštas, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Lietuvos bankas, ir daugybė kitų. Laisvės alėjoje išvysite ir Vytauto Didžiojo paminklą, Tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininko Danieliaus Dolskio skulptūrą, stovinčią netoli fontano. Alėjoje gausu kavinių, barų, restoranų, jaukių parduotuvėlių. Tai mėgstama pasivaikščiojimų ir susitikimų vieta.

Išgirdus „Metropolio“ restorano pavadinimą veikiausiai daugeliui iškyla tarpukario Kauno vaizdiniai. Būtent čia per naktis linksmindavosi poetas Kazys Binkis ir operos daininkas Kipras Petrauskas. Restorane mėgdavo lankytis Vytauto Didžiojo universiteto profesūra. Vienu metu jaunesnieji bohemos atstovai net buvo pradėję jį vadinti „Profesoryne“, „senių klubu“. Balio Sruogos, Vinco Krėvės, Leono Karsavino ir Fausto Kiršos, kartais ir Vinco Mykolaičio-Putino, kompanija „Metropolio“ restoraną buvo pavertusi vyresnės kartos literatų bohemos centru

Kauko laiptai – autentiški laiptai, jungiantys upių slėnyje plytintį Kauno miesto centrą ir Žaliakalnį, atkarpoje tarp Žemaičių ir Aukštaičių gatvių, Kauko alėjos pašlaitėje. Vienas iš tarpukario Kauno simbolių, dažnai palydimas „legendinių laiptų“ epitetu. Išlikusi pradinė laiptų tūrinė-erdvinė kompozicija, karo audras ir sovietmetį atlaikė originalūs elementai, mažosios architektūros formos.

M. K. Čiurlionio muzika įkūnija lietuvių profesionaliosios muzikos esmę. Ji tapo XX a. lietuvių muzikinės kultūros pagrindu.

XX a. septintajame dešimtmetyje populiarus lietuvių estrados dainininkas.

Ant kalno mūrai - viena populiariausių lietuvių liaudies dainų.

Kompozitorius Algimantas Raudonikis - Lietuvos popmuzikos ir populiariosios muzikos korifėjus. Garsiausias operos solistas V. Noreika

Stasys Povilaitis – Senojo Kauno sakmė

Nijolė Paltinienė - O, kaip norėčiau

Vilniaus bokštai "Žalioj stotelėje" (1974 metai)

Vilniuje Gedimino pr. 23 įsikūręs restoranas „Neringa“ – vienas ryškiausių XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio lietuviškos architektūros kūrinių. Nuo pat įsikūrimo tai buvo kultinė bohemos, inteligentijos susibūrimo vieta, o savo dvasią, stilių ir interjerą restoranas išsaugojo iki šių dienų.

Didžkukuliai arba cepelinai – tarkuotų ir/arba grūstų virtų bulvių kukuliai su mėsos, varškės, džiovintų grybų ar kitokiu įdaru. Pavadinimas cepelinai Lietuvoje prigijo nuo dirižablių gamintojo pavadinimo (vok. Zeppelin). Toks pat patiekalas gaminamas ir Danijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Gudijoje ir Ukrainoje.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (šiuo metu Senoji Varėna) – mirė 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas. Čiurlionis vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Iš dailės darbų populiariausi: „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, Piramidžių ir Žvaigždžių sonatos. XX a. tarpukariu pavardės linksniavimas iš dalies skyrėsi nuo dabartinio: Čiurlionis-Čiurlionies ir t. t. Čiurlionis contributed to symbolism and art nouveau, and was representative of the fin de siècle epoch. He has been considered one of the pioneers of abstract art in Europe. During his short life, he composed about 400 pieces of music and created about 300 paintings, as well as many literary works and poems. The majority of his paintings are housed in the M. K. Čiurlionis National Art Museum in Kaunas, Lithuania. His works have had a profound influence on modern Lithuanian culture."